Archive for Spalis 2008
O kur “stop” mygtukas?
Truputį užstabdžiau savo blogo kūrimą, nes visiškai išsisėmiau. Kadangi jis susijęs su mano bakalauriniu darbu, kuris lygiai taip pat neprogresuoja, tai manau, kad reikia radikalių pokyčių. Tik kokių? Nežinau kaip pasistūmėti jau gerą mėnesį. Nežinau kokį video blogų tyrimą galėčiau atlikt, kad būtų tikrai aktualu. Tyrimas, aprašomas šiame bloge, manau iš esmės baigtas – išėjo žymiai trumpesnis nei tikėjaus, tad gėda būtų aprašinėt tokį diplominiam darbe 
. Žmonės, jei skaitot – mestelkit idėjų.
Grįžkim prie temos. Techninės.
Youtube’as, Vimeo, videogaga [lietuviškasis] ir kiti panašūs video portalai teikia pagrindines vaizdo peržiūros funkcijas: play, pause, garso reguliavimas, ir kartais vaizdelio dydžio keitimas. O kur “stop” ?
Atrodo priekabių ieškojimas, bet jei interneto greitis nėra kosminis, ir viename puslapyje yra list’inami keli vaizdeliai, o pradėjus žiūrėti pirmąjį apsigalvojame – pereiname prie antrojo. Pastarojo krovimas bus žymiai lėtesnis, kol pirmasis nebus iki galo pakrautas (taipogi sulėtėjęs krovimas). ”Stop” funkcija padėtų išvengti tokių nepatogumų. Juk dažnai paspaudžiame “pause”, kad užsikrautų visas vaizdelis ir palaukę galėtume žiūrėt be trukdžių. Bet jei apsigalvojame – sustabdyti krovimo negalime. Paspaudus “pause” – sustoja vaizdas, bet krovimas vyksta toliau. Teisingai?
Kas yra video blogas?
Visą vakarą galvojau, kad galbūt ne nuo to galo pradėjau šį savo tinklaraštį. Ir kai ką sugalvojau.
Reikia išsiaiškinti sąvokas. Ir jei iš pirmo žvilgsnio antraštė atrodo primityvi, skubu ją pagrįsti.
Kalbu apie situaciją Lietuvoje. Stebint kas antrą, galbūt kas trečią video blogą videogaga portale, atrodo, kad autoriai nežino kas yra tas video blogas. Toje skiltyje galima rasti daug vaikų iš one’o, kurie talpina vaizdelius, kurių turinys – “krūtos chebros nuotraukos”. Vieną iš tokių pavyzdžių pateikiau ankstesniame įraše.
Internete video blogo apibrėžimų yra daug. Pamėginsiu apibūdinti, kokias savybes turi turėti video blogas:
- Periodiškumas – svarbu kaip ir rašytiniam tinklaraščiui. Kokia prasmė kurti “vienkartinį” video blogą?
- Tema – apie ką kursime? jei kūrėjas specializuojasi ties kažkokia viena sritimi, tai geriausia ir būtų kurti reportažus atitinkančius tą sritį (pvz. dj’ėjaus tutorial’ai). Jei blogo kūrėjo tikslas yra fiksuoti įvairias aktualijas, naujienas supančias jį – temos gali būti įvairios, – kaip ir žurnalisto.
- Aktualumas – galbūt liečia daugiau žiūrovą, kuris nusprendžia ar tai ką jis mato yra aktualu. Bet jei kalbėti apie organizacijas, kurios kuria video blogus apie save, savo produktus, tai jos gerai turėtų pagalvoti, kas jų žiūrovui yra aktualiausia, kad pateisintų savo kuriamo blogo tikslą, uždavinius.
- Kokybė – apima tiek techninę, tiek turinio (kiekvienas supranta savaip) dalį. Apie techninę dalį rašysiu kituose įrašuose. Trumpai kalbant – video blogo vaizdo, o ir garso kokybė turi būti gera. Kas yra gera? Gera – tai kas ne erzina, ir suteikia malonumą žiūrint.
Esminis akcentas yra tas, kad jaustųsi didesnė takoskyra tarp rašytinio ir video blogo – mažai teksto. “Video” sąvoka kalba pati už save. Aš video blogą įsivaizduoju kaip informatyvią antraštę, o visą kita – rasime žiūrėdami turinį.
Desertui, tiems kas supranta angliškai, siūlau pažiūrėti filmuką apie video blogų kūrimo stilius.
Akligatvis?
Ką gi, praėjo dvi savaitės po mano laiškų išsiuntimo į naujienų portalus, ir daugiau niekas į juos neatsakė, išskyrus tuos, kuriuos aprašiau praėjusiame įraše.
Hmm… peršasi kelios išvados. Viena iš jų – portalai yra per daug užsiėmę ir su tokiais “mirtingaisiais” kaip aš, “cackintis” jiems tiesiog nėra laiko, arba jie turi svarbesnių reikalų. Antras mintis – video blogai – nėra jų viena iš prioritetinių sričių ir perspektyvų jie nemato.
Panagrinėkime, kad ir tą patį “Delfi”. Jis turi atskirą skiltį “TV“, kur yra “įkelk savo video” funkcija. Taigi pagal idėją, jei aš kažką užfiksuoju gatvėje, ir įkeliu į jų portalą, – po redaktorių peržiūros, geriausiu atveju, ta medžiaga taps oficiali, o apie honorarą negali būti nė kalbos. Po šios išvados, peršasi dar viena išvada, kurią panagrinėsiu sekančiame įraše.
O dabar paviešinu portalus, kuriems siunčiau laiškus ir iš kurių nesulaukiau atsako. Ponios ir ponai, pasitikite:
